Jei vaikas vis dar šlapinasi į lovelę

Nors mažylis jau kurį laiką nebesegi sauskelnių, jo kelnytės ar paklodė kartais vis dar gali sušlapti iki ketverių metų. Taip atsitinka kas dešimtam vaikui. Kai kuriuos „šlapios nelaimės” retkarčiais ištinka ir iki penkerių ar net dvylikos metų. Tada ir vaikui, ir tėveliams reikia didžiulės kantrybės, neretai – ir gydytojo pagalbos, nes stinga šlapimo išsiskyrimą reguliuojančio hormono vazopresino (dažniausiai), yra įgimtų nugaros smegenų ir stuburo pažeidimų, šlapimo takų trūkumų arba nepakankama inkstų veikla. Naktinis šlapimo nelaikymas (enurezė) gali kamuoti ir dėl vėluojančios psichinės arba šlapinimosi sistemos raidos. Enurezė gali būti pirminė (vaikas nuo gimimo šlapinasi į lovą ir kelnaites) ir antrinė (buvo nustojęs, bet po 6-12 mėn. pertraukos vėl pradėjo). Naktinė enurezė kamuoja perpus daugiau berniukų nei mergaičių, nes jos anksčiau pradeda kontroliuoti šlapinimąsi.

Pamiršta nueiti į tualetą

Šlapimo nelaikymas gali būti ir „išmoktas”. Pavyzdžiui, užsižaidęs vaikas užmiršta užsukti į tualetą. Pūslė visą laiką būna persipildžiusi, todėl ilgainiui išsivysto disfunkcija, t. y vaikas pradeda dažnai lakstyti į tualetą, bet šlapinasi po mažai ir pūslė iki galo neišsituština. Todėl prisišlapina ne tik dieną, bet ir naktį. Kad taip nenutiktų, į žaidimus įsitraukusiam mažyliui reikia priminti, kad apsilankytų „nykštukų namelyje”. Kada vaiko lovelė ir kelnytės nustos šlapti, labai daug lemia ir mažylio dienotvarkė, psichologinė aplinka namie, ar tėveliai turi kantrybės mokyti naudotis puoduku.

Priežastys:

  • Genai. Maždaug 50 proc. vaikų, kurie nelaiko šlapimo, šeimose yra bent vienas narys, kuris vaikystėje taip pat išgyveno šią bėdą. Genų įtaką iliustruoja ir kitas pavyzdys: jei vienas monozigotinių dvynių (gimusių iš vienos kiaušialąstės) serga enureze, ši liga dažniausiai kamuoja ir antrą – maždaug apie 70 proc. (tarp dizigotinių – apie 31 proc.). Manoma, kad genuose yra saugoma informacija apie nervų sistemos slopinimo ir dirginimo refleksų sutrikimą. Šlapimo pūslės sienelių dirginimą vaiko smegenys priima kaip signalą, kad nedelsiant reikia ištuštinti šlapimo pūslę. Tačiau miegodamas vaikas negali pereiti į budrumo būseną ir nueiti į tualetą, nes nervų sistemos dirginimo ir slopinimo refleksai yra sutrikę.
  • Šlapimo organų uždegimas. Suaugusieji dažniausiai suserga peršalę, o vaikai dar ir dėl kitos priežasties – įgimtos sutrikusios šlapimo sistemos organų veiklos bei anomalijų (šlapimtakio, šlaplės ar šlapimo pūslės). Jei ne tik sušlampa vaiko lovelė, bet ir skauda šlapinantis, šlapimas yra drumstas arba blogo kvapo, skauda pilvo apačią ar strėnas, pakilo aukšta temperatūra, ją sunku numušti, silpna, mažylis gali sirgti šlapimo organų uždegimu (šlapimo pūslės, inkstų geldelių ar kt.).

Būtina kreiptis į gydytoją, nes negydomas uždegimas gali negrįžtamai pažeisti inkstus ir pakenkti jų veiklai. Patartina nustatyti uždegimo priežastį, atlikti šlapimo tyrimą ir pasėlį, jei reikia – ir echoskopiją. Gydytojui patvirtinus uždegimą vaikui reikia daugiau gerti, kad greičiau pasišalintų užkratas (bet ne nakčiai) ir vartoti paskirtus vaistukus.

  • Pirmojo tipo cukrinis diabetas (cukraligė). Jei vaikas ne tik šlapinasi į lovą, bet ir jaučia troškulį, daug geria, krinta svoris, gali būti, kad tai cukraligė. Patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kad patikrintų, kiek kraujyje yra cukraus.
  • Nervinė įtampa, nerimas, pervargimas. Gali būti, kad vaikas nerimauja dėl naujų šeimos aplinkybių: skiriasi, barasi tėvai, gimė broliukas, šeima persikėlė į naują būstą, pasikeitė vaiko dienos režimas. Vaikas gali jaudintis, jausti įtampą, baimę, nes bijo eiti į darželį ar kiemą, jį kas nors išgąsdino, patyrė psichinę traumą. O galbūt priežastis kur kas paprastesnė: naktį vaikas prisišlapina pasižiūrėjęs baisų filmuką ar jaudinančią laidą ir susapnavęs košmarą. O gal mažylis naktį nesikelia į tualetą, nes bijo tamsos?

Tėveliai, jei žino, turėtų stengtis pašalinti priežastį, padėti mažyliui (prisitaikyti prie naujos padėties, neleisti žiūrėti baisių filmukų ir pan.). Jei vaikas bijo tamsos ir todėl neina į tualetą, nakčiai šalia lovelės reikėtų pastatyti puoduką. Jei lovelė vis tiek sušlampa, patartina keliauti pas psichologą arba gydytoją neurologą, nes ilgai užsitęsusi bėda gali sutrikdyti vaiko emocijas ir elgesį.

Gydymas:

  • Naktinis šlapimo nelaikymas gydomas įvairiai, priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių. Kai kuriems vaikams padeda tuo pačiu laiku (pavyzdžiui, 3 ar 4 val. nakties ) žadinantys tėveliai arba žadintuvas. Po kurio laiko lovelė lieka sausa, vėliau net nebereikia keltis, nes vaikas patiki, kad gali save suvaldyti. Sunkiausia būna nustatyti, maždaug kuriuo nakties laiku jis prisišlapina, kada jau reikia žadinti, todėl ne visoms šeimoms šis būdas priimtinas. Be to, vaikas išsibudina, gali išsigąsti, sutrikti.
  • Galima įsigyti specialų prietaisiuką, kurį reikia pakišti po paklode arba pritvirtinti prie kelnaičių, pižamos. Jo elektrodai po pirmo ištekėjusio šlapimo lašo gauna impulsą ir garsiniu signalu arba vibracija pažadina vaiką. Aparatėlį patartina naudoti apie 12 sav., o kai vaikas ryte pabunda sausas – dar kelias savaites, kad išvengtų atkričio. Tačiau ir šis būdas ne visiems padeda.
  • Taip pat galima pastimuliuoti akupunktūrinius taškus, tačiau iki 5 m. šis būdas nepatartinas, nes mažylis bijo adatų, priešinasi, nebent būtų galima taikyti aurikolopunktūrą (stimuliuoti šlapimo takų akupunktūrinius taškus ausyje be adatos). Šeimai vertėtų apsilankyti ir pas psichologą.
  • Kai jokie kiti gydymo būdai nepadeda, vaikui skiriama vaistų inkstų ir nervų sistemos veiklai gerinti. Jei jis serga uždegimu, šalia gydytojo paskirtų vaistukų nuo uždegimų ir antibiotikų galima gerti meškauogių, bruknių lapų arbatos. Ji dezinfekuoja šlapimo takus, jie tampa mažiau jautrūs. Gydymas trunka apie 3 mėn.

Konsultavo pediatrė Virginija Lukšienė