Ūminis inkstų uždegimas

Ši liga dažniausiai pasitaiko vaikams, prieš tai sirgusiems angina, pūlingomis odos ligomis, pūlingu ausies uždegimu, turintiems nesveikus dantis ar kitus infekcijos židinius. Būtina laiku gydyti vaikus, sergančius angina. Jeigu liga dažnai kartojasi, vaiką reikia operuoti. Taip pat reikia laiku išgydyti nesveikus dantis ir kitus organizmo pūlingus židinius. Neretai inkstų uždegimu susergama po infekcinių ligų: skarlatinos, gripo, rožės, vidurių šiltinės, tymų, tuberkuliozės, kiaulytės ir kt. Sergančiųjų šiomis ligomis šlapimą reikia tirti periodiškai, ne rečiau kaip kas 5-6 dienos. Inkstai pažeidžiami, apsinuodijus gyvsidabriu, fosforu, terpentinu ir kt.

Inkstų uždegimo atsiradimą skatina peršalimas ir drėgmė. Peršalus aktyvėja organizme esanti infekcija, todėl šia liga dažniausiai susergama žiemą ir ankstyvą pavasarį. Grūdinimas ir sportas padidina organizmo atsparumą ligoms, o šilti drabužiai ir apavas padeda išvengti peršalimo.

Inkstų uždegimas prasideda staiga, vaikas netenka apetito, skundžiasi galvos ir strėnų skausmu, pykinimu, vėmimu, paakių pabrinkimu. Šlapimo kiekis sumažėja, pakinta jo spalva ir skaidrumas. Šlapimas būna panašus į mėsos nuoplovas. Jau pirmomis ligos dienomis padidėja arterinis kraujospūdis.

Kai vaikas serga sunkesne ligos forma, gali pradėti mirgėti akyse, sutrikti regėjimas ir kalba. Padidėjęs kraujospūdis, smegenų ląstelių pabrinkimas, kraujagyslių spazmai gali sukelti traukulius, sąmonės aptemimą ar net jos netekimą. Ūminio inkstų uždegimo diagnozė patvirtinama, ištyrus šlapimą ir radus jame padidėjusį kiekį baltymų, eritrocitų, leukocitų, cilindrų. Nors vaikas serga ir lengva ligos forma, jis turi būti gydomas ligoninėje. Labai didelę klaidą daro tie tėvai, kurie nenori ūminiu inkstų uždegimu sergančio vaiko guldyti į ligoninę. Sergantieji šia liga turi gulėti lovoje ne mažiau kaip 4-6 savaites, kol sunormalėja kraujospūdis, išnyksta patinimai, pagerėja širdies veikla, sumažėja baltymų ir eritrocitų kiekis šlapime. Režimas keičiamas tik atlikus funkcinius mėginius. Iš pradžių ligoniui leidžiama nueiti į tualetą, valgyti prie stalo, 2-3 dienas iš eilės matuojamas kraujospūdis ir tiriamas šlapimas. Jei bendra ligonio būklė nepablogėja, režimą galima keisti.

Sergančiojo ūminiu inkstų uždegimu gydymui labai svarbi dieta. Tokiems ligoniams mažiau duodama skysčių, valgomosios druskos ir maisto, turinčio daug baltymų. Šių maisto produktų kiekis didi¬namas palaipsniui, kontroliuojant inkstų veiklą ir atsižvelgiant į ligonio būklę.

Vaikams, sergantiems ūminiu inkstų uždegimu, skiriami vaistai, naikinantieji infekciją, mažinantieji organizmo įjautrinimą – alergiją, reguliuojantys kraujospūdį, didinantys organizmo atsparumą.

Ūminis inkstų uždegimas gali tęstis nuo 4 savaičių iki 2 mėnesių, o kartais ir iki 1 metų. Tokie vaikai dispanserizuojami ir stebimi ne mažiau kaip metus. Iš pradžių šlapimas tikrinamas kartą per savaitę, o vėliau kas dvi savaitės. Persirgusiųjų šia liga negalima skiepyti, jie atleidžiami nuo fizinio lavinimo pamokų ir kt.
Vaikai kartais serga ypatinga, pabrinkimine inkstų uždegimo forma. Tokle ligoniai skundžiasi silpnumu, galvos skausmu, kartais viduriavimu. Jie esti išblyškę, jų kūnas (ypač veidas, kojos, lytinių organų sritis) ryškiai pabrinkęs. Pabrinkusią vietą paspaudus pirštu, ilgai išlieka duobutė. Šlapimo gerokai sumažėja, jame randama daug baltymų, o eritrocitų gali nebūti. Tokiems ligoniams skiriama dieta be baltymų (varškė, virta liesa mėsa, kiaušiniai), ribojamas skysčių ir valgomosios druskos kiekis. Duodami ir atitinkami vaistai, kurie stiprina organizmą, didina atsparumą, gerina baltymų apykaitą, mažina kūno pabrinkimus, skatina šlapimo išsiskyrimą.