Naktinis šlapinimasis

Tai nemaloni ir sukelianti daug rūpesčių vaikui ir tėvams liga. Nuo sudrėkusių vaikų baltinių ir patalynės sklinda nemalonus kvapas. Draugų pašaipos ir užgauliojimai traumuoja tokių vaikų psichiką, jie pasidaro nelinksmi, užsidarę, atsilieka moksle.

Kiekvienas naujagimis šlapinasi nevalingai. Pirmaisiais ir antraisiais gyvenimo metais motinos, vaiką reguliariai keldamos naktį ir sodindamos ant puoduko, išugdo šlapinimosi refleksą: vaikas, užsinorėjęs šlapintis, prabunda. Vaikai, kurie šlapinasi į lovą, iš mažens (nuo 8-10 mėnesių amžiaus) dažniausiai nebuvo pratinami sėstis ant puoduko.
Kiti vaikai nevalingai pradeda šlapintis vyresni.

Tai dažnai būna, sergant funkcinėmis nervų sistemos ligomis, kurių priežastis yra psichiniai veiksniai: pergyvenimai, susiję su tėvų šeimyniniais konfliktais, barniais. Kartais vaikai gali bijoti tamsos, todėl naktį nesikelia iš lovos ir neina į išvietę. Nevalingą šlapinimąsi skatina ir šaltis. Kai šalta, šlapimo pūslės talpa sumažėja, todėl vaikas dažniau šlapinasi. Kartais vaikai pradeda šlapintis į lovą, persirgę kuria nors liga (gripu, tymais, kokliušu, kiaulyte) bei persišaldę ar pavargę. Tokius vaikus būtina parodyti gydytojui, kad patikrintų nosies ertmę, gerklę, pažiūrėtų, ar nėra adenoidų, lėtinio tonsilito. Naktinio šlapinimosi priežastis gali būti kirminai, išvarža, išorinių lytinių organų uždegimas, šlaplės susiaurėjimas, medžiagq apykaitos ir belatakių liaukų veiklos sutrikimas. Kartais naktį šlapinamasi dėl galvos smegenų žievės įgimtų trūkumų.

Vaiko, kuris šlapinasi naktį, negalima bausti fizinėmis bausmėmis, dėl ko liga paprastai tik pasunkėja. Pirmiausia reikia stengtis nustatyti, ar vaikas neserga, ar tinkamos jo gyvenimo sąlygos. Reikia padaryti šlapimo analizę, nes kartais šlapimo pūslės ir inkstq uždegimas gali būti naktinio šlapinimosi priežastis. Tokiais atvejais reikia išgydyti pagrindinę ligą.

Šia liga sergantį vaiką būtina parodyti neuropatologui ir urologui, kurie paskirs atitinkamą gydymą. Jeigu, pradėjus gydyti, vaikas išmiega sausas, jį reikia pagirti.

Tėvai turi žinoti ir laiku atkreipti dėmesį į aprašytus pagrindinius inkstų ir šlapimo takų ligų požymius (pabrinkimus, strėnų skausmus, skausmingą ir padaŽnėjusį ar suretėjusį šlapinimąsi, šlapimo spalvos pakitimą, bendros vaiko būklės pablogėjimą). Dar svarbiau nepamiršti tų profilaktikos priemonių, kurios apsaugo nuo inkstų ligų (savalaikis dantų ir kitų infekcinių židinių gydymas, kova su pūlingomis ligomis ir peršalimu, infekcinių ligų gydymas, vaiko higieninių įgūdžių ugdymas, lytinių organų švara, bendras organizmo grūdinimas).