Kūdikių gelta

Konsultuoja neonatologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Buinauskienė

Fiziologinė gelta

Žmogučio, gyvenančio mamos įsčiose, kraujyje yra daugiau eritrocitų. Kūdikiui gimus ir pradėjus kvėpuoti, eritrocitų, kurie vaikelį mamos gimdoje aprūpindavo deguonimi, poreikis sumažėja. Todėl kai išvysta pasaulį, jie labai greitai pradeda irti ir išsiskiria geltonoji medžiaga – bilirubinas, kurio apykaitą skatina kepenų fermentai. Kai šių patenka į kraują, naujagimio odelė ir akių obuoliai nusidažo geltonai. Tai fiziologinė gelta. Ji pirmiausia pastebima ant veido (kur ilgiausiai ir išlieka), paskui – ant kūno, rankų, o vėliausiai – plaštakų ir padų. Nuo šių vietų gelta pirmiausia „pasitraukia”. Teoriškai visi naujagimiai turėtų pageltonuoti. Tačiau kartais ji plika akimi nematoma.

KADA BŪNA GELTA:

Sveikas kūdikis. Išnešiotam naujagimiui fiziologinė gelta būna 2- 6 gyvenimo dieną, didžiausia – 4- 5- ą parą. Ši gelta kūdikio sveikatos nesutrikdo, todėl vaikelis atrodo sveikai.

Gimęs per anksti. Neišnešiotam naujagimiui gelta būna stipresnė. Ir kuo anksčiau numatyto laiko naujagimis gimė, tuo anksčiau kyla gelta ir ji ilgiau užsitęsia. Priežastis – nebrandūs kepenų fermentai, skatinantys bilirubino apykaitą. Jei neišnešiotukas serga dar kokia nors liga, gelta gali užtrukti ilgiau.

Gimęs per mažo svorio. Vaikelio, kuris gimė per mažo svorio pagal nėštumo laiką, organizmas daugiau jėgų išeikvoja augimui ir kitiems fiziologiniams procesams, tad gelta taip pat gali užsitęsti. Tačiau ir labai didelio svorio naujagimiui yra nemaža tikimybė, kad kepenys gali nesugebėti laiku atlikti savo darbo, nes kraujas neretai būna tirštesnis, turi daugiau eritrocitų.

Sergantis kūdikis. Būna, naujagimis gelta serga ne dėl kepenų nebrandos, o dėl to, kad jas pažeidė užkrečiamoji liga. Tuomet gelta gali būti didesnė. Kepenis gali pažeisti įgimta užkrečiamoji liga (citomegalija, raudonukė, toksoplazmozė, sepsis, hepatitas). Tad kūdikėlis prastai valgo, jo bloga nuotaika, atrodo kaip ligoniukas. Kartais būna sutirštėjusios tulžies sindromas, ji negali pasišalinti. Jis paprastai greit praeina. Bet jei esant tulžies pūslės ar jos latakų bėdų atsiranda ir gelta, naujagimį reikia operuoti. Geltai atsirasti taip pat turi įtakos sutrikusi fermentų apykaita ir tai, kad kai kurių fermentų visai nėra.

Kita kraujo grupė. Gelta gali kilti nesutapus kraujo grupėms, pavyzdžiui, mamos yra 0 (I) grupė, o naujagimio – A (II) ar B (III). Ši kyla, nes antikūnai ima veikti, kai vaikelis atsiskiria nuo mamos organizmo. Gelta gali būti labai didelė, naujagimiui kartais netgi tenka perpilti kraują.

Rh (D) kraujo konflikto gelta kyla, kai antikūnų pradeda gamintis mamos organizme ir dėl to vaisius pažeidžiamas dar įsčiose. Gimusio vaikučio gali būti pažeisto ne tik kepenys, bet ir smegenys, jis gali sirgti mažakraujyste. Kad taip neįvyktų, Rh (D) teigiamo kraujo moteriai po pirmo gimdymo (jei gimsta naujagimis, kurio kraujas Rh (D) teigiamas), suleidžiama antiD gamaglobulino, kuris saugo, kad per kitą nėštumą nepasigamintų antikūnų ir jie nepažeistų vaisiaus.

Žindymas

Naujagimio, kuris maitinamas mamos pienuku, organizme yra daugiau tam tikro fermento, šiek tiek trukdančio birobilinui pasišalinti iš organizmo. Todėl gelta kartais užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, paryškėja 10-21- ą parą ir gali trukti 2-3 mėnesius. Naujagimio, kuris gerai auga ir šlapinasi, atrodo sveikai ir gauna tik mamos pienuko, gydyti nereikia.

Gelta sergančio vaiko mityba

* Gelta sergantis vaikas gali valgyti mažiau, nei turėtų. Jį patartina maitinti kaip įmanoma dažniau, net jei yra mieguistas. Mat dažnai žindant greičiau virškinama ir sparčiau pasišalina bilirubinas. Kūdikį, sergantį sunkesne geltos forma ir visada norintį miego kone iki alpulio, ko gero, mama maitinti įstengs tik nutrauktu pienuku.

* Negalima papildomai duoti mišinuko, nes vaikutis nustos žįsti krūtį (taip valgyti jam sunkiau). Iš buteliuko galima maitinti nebent tada, jei kūdikis negauna pakankamai pieno, nors mama žindo dažnai.

* Jei dėl vaikučio gydymo gali tekti kurį laiką nustoti žindyti, pieną iš krūtų vis tiek reikia nutraukti.

GALIMA TIKĖTIS GELTOS:

Kai kurie vaikai turi geltos riziką: neišnešiotukai, gimusieji mažo svorio, taip pat kai nesutampa mamos ir naujagimio kraujo grupė, mama ar vaikelis serga endokrinine liga. Gelta gali susirgti vaikučiai, gimę tarsi ir laiku, 37- 38- ą savaitę, bet atrodantys nebrandžiai (ant kūno daugiau plaukelių, blogai reguliuoja temperatūrą, prastai valgo). Jei ligoninėje bilirubinas neviršijo leistinos ribos, gydytojai, išrašydami vaikelį namo, tėvelius perspėja, kad po 2- 3 dienų gali tikėtis geltos (dabar mamos išrašomos anksti, kartais jau kitą dieną po gimdymo).

Mama, kuriai neramu, vaikelį turėtų parodyti šeimos gydytojui. Geriau nuvykti be reikalo, negu uždelsti. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ryškiai pagelsta delniukai ir padukai. Tada bilirubinas gali viršyti net 250 mikromolių litrui. Kartais į ligoninę iš poliklinikos ar ambulatorijos atsiunčia vaikelį, kuriam bilirubiną tikrino prie odos pridėjus aparatėlį. Tačiau jeigu bilirubino kiekis didesnis nei 200 mikromolių litrui, aparatėlio parodymai gali būti netikslūs. Todėl ligoninėje vaiko kraujas vėl tiriamas. Tyrimą kartais tenka patikslinti. Būna, vaikelis geltonas, ligoninėje atliktas tyrimas rodo, nors ir nemažai bilirubino, bet jis dar atitinka to vaikelio normą pagal amžių ir gimimo svorį, tad išleidžiamas namo. Arba, priešingai, siuntime parašyta, kad gelta nelabai didelė, bet kol naujagimis atvežamas, paryškėja. Tuomet jis gydomas ligoninėje.

DĖMESIO:

Kai naujagimio gelta užsitęsia ilgiau nei 10 dienų arba grįžus iš ligoninės namo tapo ryškesnė , kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Parengta pagal:  neonatologę medicinos mokslų daktarę docentę Jūratę Buinauskienę