Kiaulytė. Kaip gydyti?

Vienintelis kiaulytę sukeliančio viruso (paramikso) platintojas yra sergantis arba sveikas žmogus, nešiojantis užkratą. Slaptasis ligos laikotarpis trunka 2-3 sav. Jam baigiantis (porą dienų, kol suserga) seilėse atsiranda virusų, kuriuos žmogus platina oru čiaudėdamas, kosėdamas, kalbėdamas ir liesdamas virusu užkrėstus daiktus (rečiau). Po pirmų ligos požymių pradžios ligonis būna pavojingas dar 9 d. Paramikso virusas nėra labai lakus, todėl prie sveiko vaiko „prilimpa”, kai šis ilgiau pabūna viename kambaryje su ligoniu, pabendrauja.

Per nosį ar burną patekęs į naują „būstą”, virusas krauju keliauja į inkstus, skydliaukę, kasą, lyties, pieno ir seilių liaukas. Jis gali pažeisti smegenų dangalus bei pačias smegenis ir čia sukelti uždegimą. Mėgstamiausios paramikso viruso vietos – liaukos žando srityje prie ausų ir poliežuvinės seilių liaukos, todėl dažniausiai į jas ir įsiskverbia.

Dažniausiai serga

Retai kada kiaulyte suserga naujagimis ir kūdikis iki 6 mėn., nes dar turi iš mamos gautų antikūnų (jei ji sirgo šia liga). Paramikso virusas dažniausiai puola 5 -15 m. vaikus ir, anot statistikos, berniukus labiau nei mergaites. Vyresnis vaikas ir suaugusysis, kuris nebuvo paskiepytas, gali susirgti daug sunkiau nei mažylis.

Patinęs kaklas

Dažniausiai kiaulytė (epideminis parotitas) būna nesunki. Daliai vaikų liga jokių negalavimų nesukelia, bet jie apkrečia kitus. Tačiau paprastai po maždaug 2-3 sav., kai virusas patenka į organizmą, suprastėja savijauta, pakyla kūno temperatūra (net iki 39° C). Būdingiausias kiaulytės požymis – patinusios, skausmingos paausinių seilių liaukos apatiniame žandikaulyje, vienoje pusėje, po poros dienų ir kitoje. Kelias dienas patinimas vis didėja, gali patinti ir veidas. Virusas gali pažeisti ir požandines bei poliežuvines liaukas. Skauda ne tik ties patinusiomis paausio liaukomis, bet ir galvą, ausis, gerklę. Sutrinka vaiko miegas, vargina šaltkrėtis, burnoje jaučiamas sausumas. Ligoniukas tampa vangus, gali vemti, skųstis, kad silpna. Ligai užsitęsus pradeda skaudėti ne tik patinusį kaklą, bet ir ausis, dantis. Skausmas stiprėja kramtant, ryjant ar kalbant. Dingsta apetitas, todėl krinta kūno svoris.

Po kelių dienų ar savaitės liaukų patinimas pradeda atlėgti, vaiko savijauta gerėja.

Komplikacijos

Kai kada ligonėliui prasideda kasos uždegimas (pankreatitas). Tada atsiranda stiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas. Berniuką gali užklupti vienos ar abiejų lyties liaukų – sėklidžių uždegimas (orchitas). Sėklidės padidėja, skauda kapšelį, jo oda būna paraudusi, įtempta. Nors mokslo neįrodyta, bet manoma, kad po stipraus sėklidžių uždegimo berniukas kartais lieka nevaisingas. Mergaitei kiaušidžių uždegimas daug retesnis, silpnesnis ir įtakos vaisingumui neturi. Kilus pieno liaukų uždegimui krūtelėje atsiranda standus, skausmingas sukietėjimas, pakyla temperatūra. Kartais virusas pažeidžia galvos smegenų dangalus (meningitas) ir pačias smegenis (encefalitas). Vaiką pykina, vargina galvos skausmas, jis vemia, gali tapti mieguistas, atsirasti traukulių. Kitos komplikacijos gali paskatinti kurtumą, diabetą. Kilus komplikacijoms ligoniukas guldomas į ligoninę.

Kiaulytė daugiau nebeserga, nes organizmas įgauna ilgalaikį imunitetą.

Verta žinoti:

  • Jam reikia ramybės, šilumos, švaros ir gryno oro. Vaiką guldykite atskirai nuo kitų vaikų (maždaug 7-10 d.), kad liga neplistų, kambarį vėdinkite du kartus per dieną, drėgnai valykite grindis ir visus kietus paviršius, virinkite patalynę.
  • Vaistų nuo kiaulytės nėra, todėl reikia tokių, kurie palengvina vaiko savijautą. Kol patinęs kaklas ir laikosi aukšta kūno temperatūra, vaikas turėtų gulėti lovoje, vartoti vaistų nuo uždegimų, taip pat malšinančių temperatūrą ir skausmą.
  • Kaklą apriškite šilta vilnone skarute ar šaliku, o burnytei skalauti paruoškite ramunėlių antpilo.
  • Kad nereikėtų kramtyti, valgyti duokite skysto, trinto maisto, virto vandenyje arba garuose. Galite vaikui pasiūlyti skystą maistą valgyti per storą šiaudelį – mažiau skauda burnytę.
  • Būtinai duokite gerti kambario temperatūros skysčių (vandens, nerūgštaus kompoto, arbatos). Jei išryškėtų jų stoka, ligoninėje į veną reikėtų lašinti gliukozės ir druskų tirpalų, kad būtų sugrąžinta skysčių ir elektrolitų pusiausvyra.
  • Jei įtariamos komplikacijos, prieš skirdamas tinkamų vaistų, gydytojas atliks atitinkamus tyrimus (kraujo, šlapimo, juosmens smegenų skysčio, echoskopu pilvo organus apžiūrės ir kt.).
  • Po ligos patartina dar savaitę vaiko neleisti į darželį ar mokyklą.

Kaip apsisaugoti nuo kiaulytės?

Lietuvoje visi vaikai antraisiais gyvenimo metais (15-16 mėn.) yra skiepijami gyvąja, susilpninta kiaulytę sukeliančio viruso kombinuotąja vakcina (kartu su tymų ir raudonukės skiepais). Antrą kartą skiepijama sulaukus12 m. Anksčiau kiaulytės skiepas kartais sukeldavo galvos smegenų uždegimų (meningitą). Dabar jo gamybai vartojami virusai stebimi jau beveik 30 m. ir, pasak ekspertų, jis yra itin saugus, tik labai retai po 7-30 d. gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra, išberti, skaudėti sąnarius ar patinti seilių liaukos.

Skiepai neskiriami, jeigu:

* vaikas turi įgimtą imuniteto stoką ir jo organizmas yra nepasirengęs priimti skiepų;

* sirgo ūmia liga;

* ilgai buvo gydytas steroidais, vaistais nuo vėžio ar kitų sunkių ligų;

* patyrė stiprią alerginę reakciją tam tikriems antibiotikams;

* neseniai buvo suleista kraujo produktų.

Parengta pagal: pediatrę Virginiją Lukšienę