Alerginė sloga

Alerginę slogą gali sukelti alergenai ir įvairūs dirgikliai. Alergenai yra tie patys, kaip ir sukeliantys bronchų astmą, kurių priežastis dažniausiai būna dulkių erkutės. Tačiau alerginė sloga dažniau nei astma kyla nuo žiedadulkių (žolių, medžių, piktžolių), todėl ji dar vadinama šienlige. Liga gali kamuoti nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų, kol baigia žydėti visi augalai, nebesiveisia mikrosporiniai grybai ir pelėsiai. Vienam vaikui alerginės slogos požymiai išryškėja labai ankstyvą pavasarį, kitam – vasarą. Daug žiedadulkėms jautrių mažylių yra alergiški ir kai kuriems augaliniams maisto produktams, pavyzdžiui, morkoms, vaisiams su kauliukais, pupoms, arbūzams, riešutams, vaistažolėms ir kt.

Jei alerginę slogą sukelia namų dulkių erkutės, kurios gyvena kilimuose, minkštuose balduose ir žaisliukuose, pataluose, užuolaidose, tada vaikas sloguoja ir čiaudi visus metus. Jis gali būti alergiškas ir gyvūnų plaukams, paukščių plunksnoms, pagalvių pūkams, žuvų maistui (jis labai dulka). Ligą taip pat gali paskatinti dulkės, pelenai, tabakas, aerozoliai, medžio ar metalo drožlės. Šio tipo alergija sergančio vaiko savijauta blogesnė būnant namuose, o palengvėja išėjus į lauką.

Vaikučiui susirgus pirmą kartą tėveliams būna nelengva susigaudyti, kas atsitiko. Todėl svarbu žinoti, kad virusų ar bakterijų sukelta sloga greitai nepraeina. Jei jau iš nosies pradėjo tekėti upeliai ar ji užsikimšo, vaikas sloguoja apie septynias dienas, gali pakilti temperatūra. Vėliau sloga tirštėja, išskyros gali pasidaryti gelsvos ar žalsvos spalvos. Alerginė sloga prasideda netikėtai. Iš nosies staiga ima upeliu tekėti baltas, skaidrus skystis. Kartais vaikas nesloguoja, jį kamuoja tik čiaudulys. Be to, dar ir niežti, kutena nosį, norisi pasikasyti. Kartais čiaudulys nevargina, skystis nevarva, tik nosis būna užburkusi, tarsi užblokuota („sausa” sloga). Liga gali išplisti ir į akis. Tada jos peršti, ašaroja.

Negydoma ir užsitęsusi alerginė sloga gali komplikuotis bakterine, nes nosis visą laiką būna užburkusi, joje nuolat yra sekreto, jis neišteka, todėl apsigyvena bakterijų, kurios dauginasi. Alerginė sloga kartais virsta net ir sinusitu. Bakterijos gali pasiekti kitus organus.

Nuveskite vaiką pas šeimos gydytoją. Jis apžiūrės ir jei vaikas susirgo pirmą kartą, skirs gydymą. Jei alerginė sloga užsitęsia arba kartojasi, šeimos gydytojas duoda siuntimą pas alergologą ar pulmonologą. Šis gydytojas skiria tyrimus, kurie nustato vaiko organizmą įjautrinančius alergenus.

Kaip saugotis nuo alergenų:

– Dažnai šluostykite dulkes nuo grindų ir kietų baldų paviršių, gerai apsidairykite namie, ar niekur neįsiveisė pelėsis.

– Patalynę ir drabužėlius dažnai skalbkite karštu vandeniu, naudodami alergiškiems žmonėms skirtą skalbiklį, geriau skystą.

– Atsisakykite pūkinių patalų (geriau sintetiniai, skalbiami 600 C temperatūros vandenyje). Vietoj užuolaidų kabinkite žaliuzes arba palikite langus visai be nieko. Kambaryje, kuriame miega vaikas, netieskite kilimo. Dulkes siurbkite siurbliu su vandens filtru.

– Nelaikykite naminių gyvūnėlių, paukščiukų.

  • Šienlige sergančiam vaikui neduokite medaus.
  • Žaislus pirkite kietus arba tokius, kuriuos galima lengvai išskalbti.
  • Neleiskite vaikui miegoti su minkštu žaisliuku.

– Venkite namie naudoti purškiamąsias kosmetikos ar buities priežiūros priemones, kvėpinkitės labai saikingai.

  • Kambarius vėdinkite anksti ryte, vakare arba tada, kai lauke drėgna ir ore mažiausiai sklando žiedadulkių. Į lauką mažylį veskite taip pat tokiu laiku.
  • Važiuodami automobiliu, kai žydi augalai, uždarykite langus ir įjunkite kondicionierių.

– Grįžusį iš lauko vaiką nuprauskite po dušu, apvilkite švariais drabužėliais, o nosytę praplaukite jūros vandeniu (pvz., „Quixx”) ar silpnu druskos tirpalu, kuris padeda pašalinti alergenus.

Parengta pagal:  pediatrę alergologę pulmonologę docentę Jolantą Kudzytę