Vaiko sudrausminimas

Kiekvienas vaikelis turi būti mokomas, kokių ribū jam nevalia peržengti. O jei vis dėlto peržengia, turi pajausti ir to padarinius. Dažniausiai tai atsitinka visiškai natūraliai, pavyzdžiui,  vaikas prisiliečia prie karštos laidynės, nors mama ir sakė, kad liesti negalima. Tada vaikas pajunta skausmą.  Tačiau ne visus netinkamo elgesio padarinius vaikas gali pajusti iškart. Pavyzdžiui,  neleisime vaikučiui išbėgti į judrią gatvę tam, kad pats įsitikintų, jog tai pavojinga.

Ribas, ką galima daryti ir ko ne, reikėtų nubrėžti kuo anksčiau. Maždaug nuo pusantrų metukų. Tačiau priežasties ir pasekmės ryšį sugeba suprasti tik tada, kai pradeda formuotis mažylio savimonė, kai pradeda kalbėti ir pamažu suvokia, jog yra atskiras žmogus (tai periodas, kai vaikutis atsiskiria nuo mamos). Jei mažylis prisilietė prie laidynės ir nusidegino rankytę, nereikia daug moralizuoti. Vaikui ir taip skauda. Pakanka ramiai pasakyti, kad laidynės tikrai negalima liesti, matai, dabar skauda rankytę. Nereikia verkšlenti, bučiuoti ir per daug gailėti vaiko, juo labiau kaltinti laidynės. Svarbiausia, kad mažylis suprastų, jog skausmą sukėlė jo paties netinkamas poelgis.

Mamos daro dar ir kitą klaidą. Vakare atsisėda ir tokiam mažam, vos kelerių metukų vaikeliui ilgai pasakoja apie jo netinkamą poelgį bei patirtą skausmą. Taip jos sustiprina baimę ir ilgainiui mažylis apskritai gali imti bijoti ką nors daryti.

Dažnai judrūs vaikai išvargina tėvus, norisi juos sudrausti, tačiau per daug draudimų mažylio gyvenime neturi būti. Mažas vaikas sutrinka, kai jam praktiškai viską daryti yra draudžiama. Draudimai gali būti tik keli. Tarkim, negalima pačiam bėgti per gatvę, lipti ant palangės ir pan. Į tai, kad mažylis valgo ne vietoje, ar garsiai barškina šaukštais, nereikėtų kreipti dėmesio. Ir dar labai svarbu, kad jis būtų giriamas. Negali jo gyvenime dominuoti žodelis „ne”. Tėvams reikėtų pastebėti gerus poelgius ir už juos pagirti, kad vaikas gautų kuo daugiau gerų emocijų.

Auklėjant vaiką labai svarbu būti nuosekliems. Mažylis būtinai patikrins, ar negali peržengti tėvų nustatytų ribų. Jis pabando jas apeiti. Jeigu tėvai baudžia ir neleidžia žiūrėti filmuko, vaikas būtinai pabandys padaryti viską, kad jie nusileistų. Kuo mažylis judresnis, išradingesnis, tuo stipriau priešinsis tėvų valiai. Todėl labai svarbu, kad jų nubrėžtos ribos būtų nekeičiamos. Jeigu nusprendėme, kad blogai pasielgęs vaikutis negalės žiūrėti filmuko, taip turi būti šiandien ir rytoj. Tai padaryti nėra lengva, tačiau jeigu mažylis vieną antrą dieną nieko nepeš, susitaikys su mintimi, kad filmuko už netinkamą elgesį tikrai nežiūrės. Aišku, jis kitaip bandys tėvų kantrybę.

Beje, kai kurie vaikai yra labai išradingi ir gali ilgai bandyti tėvų kantrybę. Tačiau iš tiesų tai darydami mažyliai nori įsitikinti, kad tėvai tvirtai laikosi savo nuostatų ir jų nubrėžtos ribos yra tvirtos. Tik tada jie jaučiasi saugūs.

PATARIMAI NORINTIEMS SUDRAUSMINTI SAVO ATŽALĄ:

Norėdami sudrausminti vaiką, galite rinktis kelis išbandytus būdus. Paimkite du stiklainius, į vieną jų dėkite vienos spalvos akmenukus. Jie bus atlygis už gerus darbus. Į kitą – kitos spalvos akmenėlius, t. y. už netinkamą elgesį. Kai bus daugiau „gerų” akmenėlių, mažylį kuo nors apdovanokite. Kol vaikutis mažas, geriausia kasdien peržiūrėti, kiek kokių akmenėlių prisikaupė. Didesnis vaikas gali peržiūrėti kas dvi tris dienas, o penkiametis jau gali akmenėlius (arba ant lapo surašytus pliusus ir minusus) rinkti visą savaitę. Labai svarbu prieš įvedant pliusų minusų arba spalvotų akmenukų sistemą susėsti su mažyliu ir aptarti, už ką gaus „gerą” akmenuką, o už ką – nuobaudą. Vaikai, kaip ir suaugusieji, mėgsta, kad viskas būtų aišku.

DĖMESIO:

  • Labai svarbu, kad vaikas suprastų, už ką yra baudžiamas. Jeigu mama išsilieja, nes ir šiaip yra suirzusi, pavargusi, pamina vaiko išdidumą ir orumą. Jeigu mažylis ką nors ne taip padaro, o mama ar tėtis prapliumpa šaukti, vaikui pridaro daug žalos. Jam atrodo, kad tėvų elgesys yra nenuspėjamas, o jis pats yra blogas ir gali prarasti jų meilę.
  • Jeigu tėvai mėgsta daug moralizuoti, vaiko galvelėje viskas susijaukia. Jis negali ilgam sukaupti dėmesio, vadinasi, suprasti sugeba tik trumpą tekstą. Jeigu norime ką nors svarbaus pasakyti, turėtume tai išsakyti keliais trumpais sakinukais. Jeigu kalbame per ilgai, vaikui išsivysto atmetimo reakcija.

Parengta pagal:  psichologę psichoterapeutę Rūtą Bačiulytę