Jeigu vaikas serga angina ir stipriai kosti, reko­menduojama skalauti gerklę obuolių actu. Stiklinėje šilto virinto vandens išmaišyti arbatinį šaukš­telį obuolių acto ir kas dvi valandas šiuo tirpalu skalauti gerklę.

Vaikui smarkiai kosint, patariama pasigaminti “česnakinio tepalo”. Dešimt skiltelių česnako su­traiškyti specialia traiškykle arba smulkiai sutar­kuoti, ir sumaišyti su 100 gramų minkšto sviesto arba kiaulės laukų. Nakčiai šiuo tepalu įtrinti vai­kui kojų padus ir užmauti šiltas vilnones kojines.

Smarkiai kosint, lygiomis dalimis sumaišyti me­dų ir sugrūstus lazdyno riešutus. Vartoti keturis kartus per dieną po vieną arbatinį šaukštelį, užge­riant šiltu pienu.

Sergant kvėpavimo takų ligomis, labai naudinga gerti baltagužio kopūsto nuovirą, pasaldintą me­dumi. Vaikui šio nuoviro duoti keletą kartų per dieną po pusę stiklinės.

Vaistas, kuris tikrai patiks visiems vaikams: stik­line karšto virinto vandens užpilti du labai gerai sutrintus vidutinio dydžio bananus, įberti šiek tiek cukraus ir padėjus ant viryklės šiek tiek pakaitinti (negalima leisti, kad užvirtų). Šis karštas bananų kokteilis puikiai padeda nuo kosulio.

Astma – kvėpavimo takų liga, labai apsunki­nanti kvėpavimą. Ji pasireiškia įvairiais simp­tomais – nuo sauso kosulio, kuris sustiprėja nak­tims, iki sunkių dusulio priepuolių. Tai sąlygo­ja bronchų pabrinkimas ir jų spindžio susiau­rėjimas. Priepuolio metu pagausėja gleivių, ku­rios neleidžia orui laisvai pasiekti plaučius. Kiekvienas astmos priepuolis gali būti lemtin­gas. Todėl, jeigu vaiko liga progresuoja, būtina griežtai laikytis medikų rekomendacijų.

Vaikui susirgti astma didesnis pavojus tose šei­mose, kuriose tėvai turi polinkį į paveldimas li­gas, pvz., egzemą ar šienligę (sezoninis alerginis rinitas, alerginė sloga). Per pastaruosius dvidešimt metų vaikų sergamumas šia liga ženkliai išaugo.

Kiekvienas astma sergantis vaikas yra jautrus saviems dusulio priepuolį sukeliantiems alerge­nams. Todėl svarbu tuos alergenus žinoti ir jų vengti. Prie dažniausiai pasitaikančių alergenų priklauso cigarečių dūmai, buitinės dulkės, dulkių erkutės, naminiai gyvūnai, žiedadulkės, o taip pat ir dideli fiziniai krūviai. Dar astmos paūmėjimą gali paska­tinti šie veiksniai: šaltis, dažnos peršalimo ir viru­sinės ligos, įvairiuose paruoštuose produktuose esantys maistiniai priedai, pelėsiai, stresas, netgi juokas, kai kurie medicininiai preparatai.

Per mokslo metus vaikams tenka daug sėdėti mokantis mokykloje ir ruošiant pamokas na­muose. Jeigu jie sėdi susikūprinę ar persikrei­pę, ilgainiui gali iškrypti stuburas. Tai žinoda­mi mokytojai ir tėveliai dažnai primena vai­kams, kad reikia sėdėti tiesiai, tačiau šie men­kai paiso tokių įspėjimų. Tad norint jiems pa­dėti, užuot dažnai bambėjus, verčiau suteikti ki­tokių galimybių išsaugoti stuburo tiesumą.

Stuburas labiausiai pavargsta sėdint, nes tuomet liemens sričiai tenka beveik dvigubai didesnis krū­vis nei stovint. Tad jei vaikas panorėtų ruošti pa­mokas stovėdamas, būtinai suteikite jam tokią ga­limybę. O jeigu stuburas jau krypsta, tai netgi pa­prašykite, kad vaikas kuo dažniau taip darytų.

Prie vaiko rašomojo stalo pastatykite tik kietą kėdę. Kadangi sėdėti ant kieto pagrindo nėra labai malonu, tai vaikas, ruošdamas pamokas, daugiau juda, atsistoja, pavaikšto ir taip pamankština savo raumenis bei sumažina stuburui tenkamą krūvį.

Jei vaikas, įsigilinęs į savo mokslus, kartais pasvyra su kėde pastatydamas ją ant dviejų ko­jų, jokiu būdu nebarkite jo – tegu „laužo” kėdę savo sveikatos labui. Pasvirus kūnui į priekį, pečiai atsitraukia atgal, o stuburas išsitiesina siekdamas išsaugoti pusiausvyrą.

Jei mažasis mokinys mokydamasis atminti­nai eilėraštį ar pasakodamas tekstą nuolat ju­da – sukiojasi, kraiposi, linguoja, supa koją ir t.t. – nesusierzinkite, nes tie judesiai leidžia vaikui pailsėti. Statiniai krūviai jį labai išvar­gina. Vaikai iš prigimties linkę daug judėti, to­dėl jiems labai sunku ilgai išbūti ramiai. Be to, vaikui judant lengviau įsiminti informaciją. Beje, jam labai praverstų supamoji kėdė, nes ritmiškai supantis mokytis dar lengviau, o sė­dint ant tokios kėdės treniruojasi raumenys ir mažiau pavargsta stuburas.

Jeigu vaikas mėgsta skaityti atsigulęs ant pil­vo, leiskite jam tai daryti – tokioje padėtyje iš­sitiesina nugara, stiprėja pilvo raumenys ir ge­rėja laikysena. Bet jei vaikas taip guli labai daž­nai, dėl viso pikto pakiškite po jo krūtine pa­galvėlę.

Šiuolaikiniai vaikai mėgsta pasėdėti prie kompiuterio. Tad parūpinkite jam specialią kė­dę su atlošu, pasvirusiu maždaug 135° kampu, kad panorėjęs (kai nereikia spausdinti) galėtų įsitaisyti pusiau gulomis.

„Silpnas” ausis vaikas paveldi iš tėvų. Jeigu tėvai vaikystėje dažnai sirgo otitu, tai jo neišvengs ir vaikai. Iš tikrųjų uždegiminės li­gos nėra paveldimos. Bet jeigu tėvai vaikystėje dažnai sirgdavo nosiaryklės ligomis ir tinkamai neišsigvdė, tai gali užkrėsti savo vaikus.

* Šaltuoju metų laiku neišleiskite vaiko į lau­ką be kepurės. Odos galvoje yra daug refleksi-nių zonų, kurios turi įtakos nosiai ir ausims.

* Nepamirškite, kad važiuojant automobiliu pro atvirą langelį vėjas gali pakenkti vaiko ausims.

* Vaikui ką tik persirgus sloga arba otitu, nesumanykite jo tuoj pat grūdinti baseine. Palū­kėkite mažiausiai 4-5 savaites.

* Jeigu vaikas silpnas, dažnai serga, nevežkite jo poilsiauti į tolimas šalis. Jo organizmui pernelyg sunku prisitaikyti prie didelės tempe­ratūrų kaitos, kuri pavojinga net sveikam žmo­gui. Stengdamiesi tokiu būdu vaikui padėti, ga­lite jam dar labiau pakenkti.

Jeigu jūsų vaikas tapo pernelyg nervingas, jam padės šie arbatų mišiniai.

* Sumaišykite 40 g jonažolės žolės, 30 g pipir­mėtės lapų, 20 g melisos lapų, 10 g apelsinų žiedų. Arbata padeda nuo nervinės įtampos, liguistos baimės, padidėjusio nerimo.

* 2 arbatinius šaukštelius mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, uždenkite, palaikyki­te 10 minučių ir perkoškite. Duokite vaikui po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.

* Sumaišykite 30 g šeivamedžio žiedų, 30 g me­lisos lapų, 20 g anyžiaus vaisių, 20 g krapų vaisių. Arbata ramina vaiką, šalina vidinę Įtampą, sta­bilizuoja nuotaiką.

* Arbatinį šaukštelį mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palaikykite 10- 15 minučių. Perkoškite. Duokite vaikui po stikli­nę šiltos arbatos dieną ir vakare.

Vaikų, dažnai sergančių infekcinėmis ligomis, imuninė „atmintis” formuojasi pernelyg lėtai. Kiekvienas infekcinis procesas žmogaus orga­nizme visiškai pasibaigia tik tuomet, kai imuni­nė sistema sukaupia pakankamai informacijos apie jos sukėlėjo biologines savybes. Paprastai tam prireikia 18-40 dienų – tai priklauso nuo infekcinio agento biologinių savybių ir indivi­dualaus imuninio atsako. Jeigu imuninei siste­mai pavyksta tai padaryti per minėtą laikotarpį, tai kitą kartą susidūrusi su tuo pačiu sukėlėju sunaikina jį dar nespėjusį sukelti ligos arba jai vos tik prasidėjus. Pavyzdžiui, persirgus vėja­raupiais, imunitetas susiformuoja visam gyve­nimui, o kai kurioms kitoms – tik keletui metų, metams ar pusmečiui. Jeigu šis bioritmas sulė­tėjęs, tai imuninei atminčiai susiformuoti pri­reikia gerokai daugiau laiko. O jeigu šį procesą sutrikdo kitokia infekcija, tai gali ir visiškai nesusiformuoti. Tokiu atveju ir pakartotinai už­sikrėtęs ta pačia infekcija vaikas serga taip pat ilgai ir sunkiai, kaip ir pirmąjį kartą.

Vaiką, dažnai sergantį ūminėmis respiratorinė­mis infekcijomis, būtina paskiepyti pagal indivi­dualų planą, rekomenduotą gydytojo, nes pavojin­gos infekcijos dar labiau nualintų jo organizmą.

Mūsų vaikai praleidžia didelę savo laisva­laikio dalį prie televizoriaus bei kompiuterio jau nuo mažų dienų. Tai nėra gerai: organizme kaupiasi cholesterolis, auga svoris, genda akys, silpsta raumenys. Beje, vaikai, ku­rie „nenueina” nuo televizoriaus ar kompiuterio ekrano, pra­deda palankiau vertinti smurtą ir prievartą bei patys ima agresyviau elgtis.

Reikia vaiką nuo mažų dienų stengtis atpratinti nuo televizoriaus ir kompiuterio, nes kuo toliau, tuo sunkiau bus tą padaryti.

• Sugalvokite vaikui kokį nors aktyvų už­siėmimą, kai tik jis ketina įsitaisyti prie tele­vizoriaus ar kompiuterio;

• Kartu su vaiku aptarkite, kokias televizi­jos laidas jis norėtų žiūrėti ar kokius žaidimus prie kompiuterio žaisti, ir kokią naudą vaikui jos duos;

• Vieną savaitės dieną pavadinkite „diena be televizijos/kompiuterio”. Su visa šeima išvykite į gamtą, tvarkykitės namuose ar tiesiog eikite pasi­vaikščioti;

• Stenkitės užimti vaiką prasmingesne veikla.

Kūdikiai nemoka kalbėti, todėl savo norus ir poreikius išreiškia verksmu. Tačiau tėvų darbas yra nuraminti vaiką. Deja dažnai tėvai pritrūksta kantrybės ir fantazijos, kaip tai būtų galima padaryti. Todėl štai keletas patarimų, kaip galima numalšinti vaiko verksmą.

Triukšmas. Duokite pasiklausyti savo kū­dikiui tos muzikos, kurią pati mėgote klausytis būdama nėščia arba pabandykite duoti jam klau­sytis įvairios muzikos, kad nuspręstumėte, ku­ri jūsų kūdikiui patinka labiausiai. Kai kurie mažyliai mėgsta gana triukšmingą muziką, kiti „išsirenka” Šopeną arba liaudies muziką. Be to, mamos „atrado”, kad kartais net įjungtas dul­kių siurblys arba virtuvinis kombainas puikiai nuramina rėkiantį vaiką.

Vaizdai. Pakabinkite |domių daiktų (paveiks­lėlių, besisūpuojančių daiktų, minkštų žaislų) virš lovelės ar vežimėlio, dažnai juos keiskite.

Judėjimas. Išeikite pasivaikščioti. Vežimėlio ju­dėjimas kai kuriuos mažylius tučtuojau užmigdo.

Grynas oras. Išeikite į lauką. Daliai kūdikių (ir motinų) būtinas kasdienis pasivaikščiojimas bet kokiu oru – tik taip jie atsipalaiduoja ir pailsi.

Pakeiskite įprastą aplinką. Aplankykite draugus arba paprasčiausiai išeikite apsipirkti – kai kurie vaikai, o dar labiau – mamos, nuo to pasijunta geriau.

Šilto vandens procedūros. Išmaudykite ma­žylį šiltoje vonioje, jei jis mėgsta – prietemoje; o dar geriau – išsimaudykite kartu su juo.

Emocinis ryšys tarp vaikų ir tėvų yra labai svarbus. Psichologai ir gydytojai dažnai susiduria su emociškai apleistais vaikais. Emociš­kai apleistu laikomas toks vaikas, į kurio po­reikius tėvai nereaguoja. Todėl tėveliai turėtų atkreipti dėmesį:

* Jei mažylis nuolat prašo pažiūrėti, kaip jis žaidžia, piešia, konstruoja, vadinasi, jam reikia dėmesio. Tėti ir mama, meskite darbus į šalį ir pabūkite su savo vaikeliu. Jam trūksta šilumos.

* Jei mažylis tapo piktas, neklauso draudimų, jis stengiasi taip atkreipti į save tėvų dėmesį. Pa­skaitykite jam pasaką ar padainuokite lopšinę.

* Jei vaikutis skundžiasi galvos, skrandžio skausmais, tikroji priežastis yra jo vienatvė. Įsi­klausykite, ką kužda mažylio širdelė, pabūkite su juo bent trumpą valandėlę, tiesiog dirbkite net darbelius kartu – ir vaikas jausis laimingas.

Derėtų atminti, kad vaikui tėvelių dėmesio neatstos nei seneliai, nei labai mylinčios tetos, dėdės. Jam reikia tėčio ir mamos. Nestumkite vaiko nuo savęs, kol jis mažas. Tada, kai pa­augs ir jūs prašysite, kad pabūtų nors minutėlę šalia, jis gali paprasčiausiai atsakyti neturįs lai­ko. Dvasinis ryšys svarbiausias. Nepraraskite jo, nes vaiko prireiks, kai patys jausitės vieniši.

Dažna šeima susiduria su vaiko nevalgumu. Didžiausia klaidą, kurią tėvai daro – verčia vaiką per prievartą viską suvalgyti. Tai nėra išeitis. Jeigu jūsų vaikas nevalgus, būtinai perskaitykite šiuos patarimus, kaip turėtumėte elgtis.

* Venkite konfliktų ir įtampos valgymo me­tu, jėga neverskite vaiko valgyti.

* Stenkitės gaminti tokius patiekalus, kurių paruošimas neužima labai daug laiko. Tuomet vai­ko atsisakymas valgyti nesukels jums streso.

* Padarykite taip, kad valgymas vaikui būtų malonus ir įdomus (pavyzdžiui, duokite gražius indus, įdomiai supjaustykite daržoves, vaisius ar sūrį; ne tik sumuštinius, bet ir kitokį maistą leiskite imti rankomis).

* Jeigu vaikas nebenori daugiau valgyti, leis­kite jam eiti nuo stalo, nereikalaukite viską su­valgyti.

* Jei vaikui iš tiesų patinka tik keletas maisto produktų, nedrauskite jam jų valgyti.

* Neduokite saldumynų prieš valgymą arba vai­kui atsisakius valgyti pagamintą patiekalą.

* Naujus maisto produktus siūlykite mažais kiekiais ir tik tada, kai vaikas būna iš tiesų iš­alkęs. Paprašykite vaiko padėti gaminti maistą, pavyzdžiui, smulkinti daržoves. Tada jis mie­liau sutiks paragauti tai, ką pats gamino.

* Kartais vaikas mažai valgo pagrindinių val­gymų metu, tačiau mėgsta gana sočius užkan­džius (sumuštinius, pieną su bandelėmis ir pan.).